Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie pokalbius klasėje, artėjant Joninių šventei Pabūdyje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau pagaliau atėjusi kalendorinė vasara – pats birželio mėnuo, bet aš vis dar tebėjau į Salamiesčio mokyklą, nes ten man vis dar tęsėsi šeštos klasės mokslai. Nors teisingiau būtų pasakyti – tie mokslai jau visai galutinai buvo priartėję prie savo pabaigos. Iki paskutinės mokslo metų dienos ir vasaros atostogų pradžios man tada buvo likę gal tik vos kokia pora dienų. Bet vyresnėms klasėms tai jau buvo įprastas dalykas, kad nuo šeštos klasės mokslai tęsiasi ir iki birželio vidurio, net dar ilgiau. Bet, atmenu, tuo metu mano ir daugumos mano klasiokų galvose sukosi mintys jau nebe apie mokslus, o apie netrukus gretimame Pabūdžio kaime įvyksiančią tradicinę Joninių šventę. Ten, Pabūdyje, prie pat ežerėlio esančioje jaukioje laukymėje net kelis metus iš eilės buvo rengiama vakare linksma Joninių šventė, su dainomis ir šokiais, į kurią visada susirinkdavo visas tuntas žmonių iš aplinkinių kaimų, ir iš Salamiesčio taipogi. Pamenu, buvo tada kaip tik prieš pat mokslo metų pabaigą ir šią šventę pamoka lietuvių kalbos kabinete, aš tada stovėjau prie lango, žvelgiau į lauką ir tuo pačiu klausiausi savo klasiokių pokalbių, kaip jos tarėsi tarpusavyje, ketina eiti drauge į Jonines Pabūdyje, ar ne. O aš sėkmingai buvau perkeltas į kitą klasę ir paskui irgi buvau nuėjęs į tą Joninių šventę prie ežerėlio. 1997 m. birželis