Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie pro durų tarpą stebėtą kalėdinį penktokų vaidinimą

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tuomet jau pati paskutinioji mokslų diena senaisiais, besibaigiančiaisiais metais, prieš pat kalėdines mokinių žiemos atostogas, dar vis 1997 metais, kai aš toliau vis dar krimtau tuos savo septintos klasės mokslus Salamiesčio mokykloje. Kiek atsimenu, tądien man turėjo nusimatyti šventinis klasės „Žiburėlis“, bet pirmiau dar mokykloje turėjo įvykti ta tradicinė, kalėdinė „Eglutės“ šventė. Ji apie pietų metą vėl ir įvyko mokyklos antrajame aukšte, aktų salėje, su ten tuo atvykusiu Kalėdų Seneliu, dovanomis, vaidinimais ir visu kitu. Bet tais metais aš jau nebeėjau į tą renginį su savo klase drauge vaidinti, neturėjau tam noro ir visiškai atsiribojau nuo to. Tačiau, atsimenu, kad pro pravertų durų tarpą vis tiek iš koridoriaus buvau trumpam stebėjęs, kaip scenoje, priešais visus kitus mokinius, kažką ten smagiai vaidino penktokų klasės mokiniai. Vaidinimą su nykštukais, ar kažką ten panašaus... Jie sėdėjo ant kėdžių ir sau prie veidų buvo prisirišę juokingas barzdas, o kitas mokinys jiems tas barzdas su grėbliu rankose neva bandė tas jų barzdas pašukuoti. Vienai iš tų vaidinusių mokinių, mergaitei vardu Salvija, jos barzda buvo prastai pritvirtinta, tad po perbraukimo su grėbliu, barzda ėmė ir nulėkė nuo jos veido žemyn, o visa salė pratrūko iš to garsiai kvatoti. Aš su savo klase į tą renginį salėje nėjau tik todėl, kad žinojau, jog po šio renginio mums skirti „kalėdiniai“ saldainiai vis tiek paskui bus atnešti tiesiai į mūsų klasę, nereiks nė eiti pas Senelį jų garsiai prašyti... 1997 m. gruodis