Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis vienas dažo mokyklos lauko sceną ir klausosi klasiokų įžeidinėjimų

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Tuo metu tas antrakursis mokinys Usūrinis Kumštis su savo klasiokais jau kaip ir buvo beveik visai tuos pastaruosius mokslo metus, bet nutiko jiems taip, kad teko jiems stipriai ir vieną vasaros mėnesį „Profkėje“ padirbėti. Ir dar būtent kažkur rugpjūčio mėnesio viduryje, tuo metu, kai kiti jau seniai atostogauja. Vieną tokį gražų, saulėtą vasaros rytą, kai Usūrinis vėl mokyklon buvo nuvykęs, vyko praktinės pamokos, mokytojas jam davė užduotį nudažyti prie mokyklos stadiono stovinčios medinės lauko scenos viršų, tas visas lentas. Ir ėmėsi Usūrinis su dažais ir teptukais ten tikrai įtempto darbo. Šioji scena ten buvo pastatyta praeitą rudenį, bet iki šiol taip ir buvo likusi iki galo tinkamai nesutvarkyta. Nors ten lauke ir plieskė saulė, nors buvo sunku karštoje atokaitoje dirbti, bet šis mokinys vis tiek plušo su dažais labai sąžiningai – užsilipęs ant viršaus, dažė tas lentas, o tuoj po pietų jį čia ir aplankė atėję jo darbą pasižiūrėti klasiokai – Šaka ir Šlykštusis Marėkas. Jie, žinoma, atėjo ne su gerais kėslais, o tik tam, kad vėl eilinį kartą iš jo pasišaipytų ir paniekintų jo čionai atliekamą darbą, o tuo tik sukėlė pyktį pačiam Usūriniui ir iš šios jo darbo vietos buvo tučtuojau jo išvaryti lauk. 2004 m. rugpjūtis