Mano meilė žurnalo "Genys" numeriams gamtoje, 1994 metais 2

Ką dar aš atsimenu iš to tolimo savo vaikystės meto, kada buvo dar tik antrieji metai iš eilės, kaip pradėjau prenumeruoti mylimiausią žurnalą vaikams „Genys“. Taip, šiltomis vasaros dienomis aš tuos savo gautus „Genio“ numerius dažnai išsinešdavau iš trobos į lauką, kur vartydavau puslapius ir skaitydavau po atviru dangumi. Pamenu, kad dar buvo toks atvejis 1994 metų birželio pradžioje, kada man jau buvo ką tik neseniai prasidėjusios vasaros atostogos, po pabaigtų trečios klasės mokslų Bakšėnų pradinėje mokykloje. Kaip tik tuo metu mano kaime jau prasidėjo šienapjūtės darbai, traktoriai su šienapjovėmis kirto pradalgius pievose, o aš vienądien, saulėtu oru sėdėjau sau vienumoje Papyvesio slėnio aukštikalnėje, šalia ten augančios senos laukinės obels, ant žolės, šalimais pasidėjęs du „Genio“ numerius. Šis pievos plotas dar nebuvo nupjautas, gretimai ganėsi mamos karvės, o aš tada vis galvojau apie tai, ar patį naujausią, būsimą birželio mėnesio „Genio“ numerį gausiu jau tuoj, ar dar ne, ar aš jį spėsiu gauti šienapjūtei dar nepasibaigus. Deja, bet tada taip nutiko, kad patį naujausią žurnalo numerį pagaliau gavau tik kito mėnesio pradžioje, prieš pat Mindauginę...