Prisiminimas apie grūdų klėties statybas mano sodyboje

Čia bus senas mano vaikystės laikų prisiminimas apie tai, kaip aš kadaise irgi dalyvavau mano namų sodybos kieme vykstančiose naujo pastato statybose. Tai buvo jau pats vasaros metas, neseniai buvo prasidėjęs ir liepos mėnuo, o mano kieme vėl vyko šis tas visiškai naujo. Kieme šalia lauko virtuvės turėjo atsirasti visai naujas pastatas – klėtis grūdams. Atsimenu, tada sujudo, į šį darbą sulėkė visa mano šeima – mama, patėvis ir seneliai. Teko nupjauti ievą, porą vyšnių, buvo kampuose iškastos duobės, į jas įleisti betoniniai stulpeliai, prie jų tvirtinamos sijos, skersiniai, lentos. Taip pamažu atsirado ir naujo pastato kontūrai. O aš, dar vaikas būdamas, irgi sukiojausi šalia, dažnai dar ir savo kalaitę Musę artyn atsivesdamas. Atsimenu, viskas prasidėjo dieną prieš pat Mindaugines, popiet, tada buvau pasiųstas atnešti iš pašto dėžutės spaudos, laikraščių, o su jais kartu ir „Valstiečių laikraščio“. Pastarajame dar buvo ir „Sodietės“ priedas. Man asmeniškai buvo be galo smagu irgi sukiotis toje statybvietėje – tai vis pjaunamą lentą palaikyk, tai vinių paduok, manęs irgi paprašydavo padėti. Buvo ten jau palei pat sieną įrengtas toks kaip ir aukštas stalas – aš ant jo vargais negalais sugebėdavau užsikabaroti ir taip stebėdavau sienų apkalimą su lentomis iš aukštai. Ir tas man tikrai patiko. Kažkaip irgi norėjau būti lygiavertis tėvams – jeigu jie su kopėčiomis ropščiasi ant stogo, aš irgi verždavausi lipti jiems iš paskos irgi ten pat... 1996 m. liepa