Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis lauke ieško duše pavogtų savo paties rūbų

Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika

Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis lauke ieško duše pavogtų savo paties rūbų

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai tuo metu ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Dabar apie tai, kas dėjosi šioje „profkėje“ dar toliau tą pačią vasaros dieną, kada antrakursis statybininkų mokinys Usūrinis išsitepęs visas dažais iš po praktinių pamokų nuėjo į mokyklos bendrabučio dušą maudytis ir ten jį nuogą pamatė dvi merginos draugės. Nuo matytų erotiškų vaizdų su nuogu vaikinu duše seksualiai susijaudinusios tos dvi merginos jau kaip tik ruošėsi tylomis pasitraukti šalin, kai prie pat durų jas užklupo ne kas kitas, o būtent tas pats Usūrinio klasiokas Užkimėlis. Užkimėlis, pamatęs kad jo nemėgiamas klasiokas visai nemato, kas už jo dušo kabinos gretimai vyksta, nutarė iškrėsti ganėtinai bjaurų pokštą ir tuoj įsakė merginoms paimti visus Usūrinio rūbus ir juos kažkur labai toli paslėpti. Kad po maudynių Usūrinis neberastų savo rūbų ir jam būtų padaryta gėda viešai rodytis nuogam. Taip ir atsitiko: išėjęs iš dušo kabinos, vargšas Usūrinis neberado gretimai padėtų nei savo rūbų, nei batų, greitomis savo nuogumą prisidengęs šalimais rastu kažkieno chalatu, jis basas išbėgo į lauką, dar bandė prašyti bendrabučio vedėjos Katilienės, kad ji jam padėtų surasti pavogtus rūbus, bet ta tik parodė jam šaltą abejingumą. Teko jam su chalatu apibėgti kone visą mokyklos teritoriją, kol galiausiai viename konteineryje jis surado numestus savo paties rūbus ir batus. Štai kaip piktai su juo tada pasielgė klasiokas Užkimėlis. 2004 m. rugpjūtis