Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 45

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Šį kartą papasakosiu apie vieną tikrai ypatingą man dieną, mokantis antroje klasėje ir kuo ta diena man tada buvo tokia labai ypatinga. Žodžiu, buvo tada jau pavasaris, buvo 1993 metų gegužės mėnuo, kai vieną įprastą dieną mane parsivesti namo iš Bakšėnų pradinės mokyklos atėjo mano senelis, nors paprastai visada ateidavo mano mama arba bobutė. Taip, pamokos man buvo ką tik pasibaigusios, ir reikėjo jau traukti keliu namo, o senelis atėjo dėl to, kad mano mama ir bobutė buvo į miestą su „Moskvičiumi“ išvykusios ir negalėjo manęs pasiimti. Nepaprastai labai graži ir saulėta buvo tos gegužės dienos popietė, ir netgi, galima sakyti, labai karšta. Saulė danguje taip kaitriai spigino, tikrai vasariškas karštis buvo. Ėjom drauge namo su seneliu lauko keliuku, grožėjomės visur vėl ryškiai klestinčia žaluma, pienių žiedais, seneliais vieną po kito vis laidė linksmus juokus ir dėl to tikrai smagu buvo drauge eiti. Oras tolumoje tiesiog net raibuliavo nuo kaitros. O kai grįžau namo, netrukus ten parvažiavo su automobiliu mama ir bobutė, ir mama man tada tiesiai į rankas ištiesė naują, gegužės mėnesio žurnalo vaikams „Genys“ numerį. Taigi, dėl to man toji popietė buvo dar dvigubai smagesnė. O iki mokslo metų pabaigos buvo likusios man tada tik kažkur dvi savaitės, o gal ir kiek mažiau.